- išsinorauti
- išsinórauti patenkinti norą iki galo: Aikštis užėjo, antėjo, ir turėjo žentas išsinórauti, t. y. norą išleisti, visus (norus) išpildyti J. Gali valgyti pieną, išsinórauti, kiek nori J. Tegu išsinórauja (jei užsimetė, tegu noras praeina) NmŽ. Norėjau eiti į bažnyčią ir išsinóravau: visą sulijo, supurvino Kltn. Išsinórauk pri mano gyvos galvos. Kaip aš numirsu, kitaip būs Vkš. Vaikai rytais miegodavo, kol išsinoraudavo rš. \ norautis; atsinorauti; įsinorauti; išsinorauti; pasinorauti; prisinorauti
Dictionary of the Lithuanian Language.